Kriptovaliutų reguliavimas Lietuvoje – ką reikia žinoti

Kriptovaliutos, tokios kaip Bitcoin ir Ethereum, patraukė milijonų dėmesį dėl spartaus kainų šuolio ir precedento neturinčio skaitmeninio turto augimo. Šių skaitmeninių valiutų bumas sukėlė platų investuotojų susidomėjimą ir daug klausimų. Ar tai burbulas? Ar tai tikra alternatyva fiat pinigams ir tradicinėms investicijoms? Ar tai legalu ar ne? Tai visi pagrįsti klausimai. Tačiau, norint rasti atsakymą, nereikia ieškoti toliau nei Lietuva. Maža Europos šalis viena pirmųjų sureguliavo ir įgyvendina aiškų kriptovaliutų reguliavimo įstatymų ir gairių rinkinį. Štai viskas, ką reikia žinoti apie kriptovaliutų reguliavimą Lietuvoje.

Kas yra kriptovaliuta?

Bitcoin buvo pirmoji decentralizuota skaitmeninė valiuta. Tai pirmasis, sukurtas naudojant „blockchain“ technologiją. Ši technologija yra skaitmeninė knyga, kurioje registruojamos operacijos ir generuojami valiutos vienetai. Jis decentralizuotas, nes nėra centrinės institucijos, kuri ją reguliuoja. Ji yra skaitmeninė, nes knyga saugoma keliuose kompiuteriuose. Tai skaitmeninis turtas, nes neturi jokios vidinės vertės, kaip auksas ar fiat pinigai. Skaitmeninių valiutų vertė nustatoma pagal vartotojų pasiūlą ir paklausą. Jei daugiau žmonių nori jį naudoti ir nusipirkti, jo vertė pakyla. Skirtingai nuo „fiat“ pinigų, tokių kaip USD, EUR ar GBP, nėra vyriausybės reguliavimo, galinčio paveikti kriptovaliutų vertę. Taigi, kaina gali labai svyruoti.

Kaip kriptovaliutų reguliavimas veikia Lietuvoje

Konkrečių įstatymų, reglamentuojančių kriptovaliutas, Lietuvoje nėra. Asmenims ir įmonėms leidžiama keistis bitcoin, litecoin ir Ethereum. Tačiau, naudodamiesi kriptovaliutomis, jie turi laikytis galiojančių įstatymų ir taisyklių. Jei jie to nepadarys, jie gali būti nubausti pagal galiojančius įstatymus. Vyriausybė išleido aplinkraštį dėl virtualių valiutų teisinio statuso. Jame vyriausybė teigia, kad kriptovaliutos nėra pripažįstamos teisėta mokėjimo priemone šalyje. Tai reiškia, kad niekam neleidžiama jų priimti kaip mokėjimo. Tačiau jei norite pirkti ar parduoti verslo ar investavimo tikslais, nėra įstatymo, kuris jums tai nedraudžia.

Vyriausybė taip pat pareiškė, kad ji jokiu būdu nereguliuos, nekontroliuos ir neprižiūrės kriptovaliutų. Ji taip pat paminėjo, kad ji nesuteiks jokio teisinio statuso kriptovaliutoms. Tai apima jų legalizavimą arba neteisėtą. Vyriausybė taip pat nereguliuos ir nekontroliuos įmonių ar asmenų, kurie keičia ar naudoja kriptovaliutas, operacijų. Tačiau ji turi teisę audituoti įmonių ar asmenų, norinčių naudoti virtualias valiutas, operacijas. Šis auditas yra kampanijos, skirtos šviesti visuomenę ir finansų sektorių apie virtualias valiutas, dalis. Vyriausybė nori padaryti teisingą skirtumą tarp kriptovaliutų ir virtualiųjų valiutų.

Lietuva yra pirmoji šalis, įvedusi aiškius kriptovaliutų įstatymus

Vyriausybė pristatė aiškių įstatymų ir taisyklių rinkinį, skirtą reguliuoti ir prižiūrėti kriptovaliutas šalyje. Tačiau tai netaikoma ICO ar kriptovaliutoms, kurios jau veikia šalyje. Įstatymai reikalauja, kad kriptovaliutų biržos, įmonės ir asmenys užsiregistruotų vyriausybėje. Užsiregistravę jie turi pateikti savo operacijų ir verslo duomenis vyriausybei. Jie taip pat turi laikytis KYC ir AML gairių. Jie turi palaikyti tinkamus bankinius santykius su bankais. Jie taip pat turi turėti tinkamus draudimo polisus, kad apsaugotų savo veiklą ir turtą. Ši reguliavimo sistema greičiausiai sukurs precedentą kitoms šalims.

Kai sistema bus įdiegta, kriptovaliutų ir blokų grandinės technologijos augimas šalyje nesustabdys. Vyriausybė tiki, kad gali išspręsti problemas, su kuriomis susiduria investuotojai, ir panaudoti technologijas šalies finansų sektoriui gerinti. Ji taip pat gali naudoti technologiją viešųjų paslaugų teikimui pagerinti. Tai galėtų apimti geresnes sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigas. Taigi, Lietuvos valdžia tikrai siekia, kad šalis taptų blokų grandinės ir kriptovaliutų centru.

Ribota jurisdikcija taikoma ICO ir biržos operatoriams

Lietuvos valdžia nori rimtai žiūrėti į kriptovaliutų decentralizavimą. Ji įvedė ribotą kriptovaliutų jurisdikciją. Tai reiškia, kad tik šalies finansų institucijos gali reguliuoti ar prižiūrėti kriptovaliutų biržų veiklą. Vyriausybė taip pat pareiškė, kad ji neuždraus kriptovaliutų. Ji taip pat teigė, kad ji nedraus ar nedraus keitimosi ar naudojimo kriptovaliutomis. Tačiau ji teigė, kad finansų institucijos gali uždrausti kriptovaliutų biržų operacijas. Taip yra todėl, kad kriptovaliutų keityklų operacijos yra visiškai decentralizuotos. Jie neturi jokio komercinio tikslo. Todėl jie nepatenka į šalies finansų institucijų jurisdikciją.

Vyriausybė taip pat pareiškė, kad ji nedraus ir nereguliuos kriptovaliutų kasėjų veiklos. Taip yra todėl, kad tokios kriptovaliutos kaip Bitcoin yra skaitmeninis turtas. Tai reiškia, kad jis nepatenka į šalies finansų institucijų jurisdikciją. Todėl kriptovaliutų kasėjai patenka į ribotą šalies jurisdikciją. Vyriausybė taip pat pareiškė, kad ji neuždraus ir nereguliuos Bitcoin bankomatų veiklos. Taip yra todėl, kad Bitcoin bankomatai nepatenka į šalies finansų institucijų jurisdikciją. Bitcoin bankomatai yra visiškai decentralizuoti. Todėl jie nepatenka į šalies finansų institucijų jurisdikciją.

Išvada

Kriptovaliutų reguliavimas tapo vyriausybių prioritetu visame pasaulyje. Taip yra todėl, kad kriptovaliuta yra nauja technologija, kuri gali turėti didžiulę įtaką finansų sektoriui. Ir tai gali sutrikdyti esamą finansų sistemą. Tai gali atnešti daug naudos asmenims ir įmonėms. Tačiau ne visos kriptovaliutos yra sukurtos vienodai. Kai kurie iš jų gali rimtai paveikti finansų sektorių ir kelti didžiulę grėsmę šalies finansų sistemai. Štai kodėl vyriausybės nori įgyvendinti aiškius kriptovaliutų įstatymus savo piliečių labui.

Lietuva yra viena pirmųjų šalių, įdiegusių aiškius kriptovaliutų įstatymus. Jos taip pat yra viena pirmųjų šalių, pradėjusių reguliuoti ir prižiūrėti kriptovaliutų biržų veiklą.