Lietuvos bankas tiria informacijos, susijusios su pinigų plovimo prevencija, teikimo finansų įstaigoms pasekmes. Reaguodamas į pastabas, centrinis bankas ėmėsi priemonių patenkinti vartotojų poreikius ir pagerinti paslaugų teikimą.

Konsultacija suteikė vertingų įžvalgų, kur tiksliai skiriasi mokėjimo paslaugų teikėjų ir klientų požiūriai, todėl kilo daugiausia nesusipratimų. Atsižvelgdami į gautas pastabas ir pasiūlymus, parengėme priemones, kad finansų įstaigų užklausos dėl klientų identifikavimo informacijos taptų aiškesnės ir labiau pritaikytos vartotojams, o taip pat jų teikimas būtų lengvesnis ir patogesnis

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus

Visi Lietuvos finansų rinkos dalyviai privalo laikytis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymų bei kitų teisės aktų. KYC procedūra pagrįsta nuolatiniu informacijos apie klientus ir jų mokėjimų pobūdį rinkimu, stebėjimu ir atnaujinimu.

Pagrindinė vartotojų nepasitenkinimo mokėjimo paslaugomis priežastis yra ta, kad jie negali efektyviai bendrauti su savo klientais. Vartotojai nepatenkinti, kad finansų sektoriaus dalyviai reikalauja per daug informacijos ir dokumentų, nes nesupranta teisinės kalbos, kuria suformuluoti reikalavimai.

Pasak Lietuvos banko, mokėjimo paslaugų teikėjai privalo informuoti savo klientus, kodėl jie prašo tam tikros informacijos, tam tikrų dokumentų ir kur juos gali gauti. Gera praktika yra pateikti konkretaus darbuotojo kontaktinę informaciją, kad vartotojai galėtų tiesiogiai su juo susisiekti, jei kiltų klausimų. Neretai taip elgiasi nesuprantantys reikalavimų vartotojai, kurie neturi ko paklausti ir todėl vengia teikti informaciją finansų rinkos dalyviams. Dėl to gali būti apribotos mokėjimo paslaugos ar net nutraukti verslo santykiai.

Klientai, ypač gyventojai, kurie retai būna finansų specialistai, turėtų supažindinti su teisiniais reikalavimais paprastesne kalba. Lietuvos bankas padės pagerinti vartotojų ir paslaugų teikėjų bendravimą, suteikdamas papildomų informacijos priemonių.

Individualių anketų naudojimas tam tikroms vartotojų grupėms (pvz., studentams, pensininkams, korporacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir kt.) klientų asmens duomenims rinkti ir tvarkyti yra vienas iš Lietuvos banko pasiūlymų. Šios anketos gali būti modifikuojamos remiantis ankstesne, o vartotojas taip pat gali juos taisyti (jei reikia).

Centrinis bankas turėtų svarstyti, ar būtina keisti teisės aktus, kad finansų rinkos dalyviai galėtų gauti dokumentus, duomenis ar informaciją iš valstybės informacinių sistemų ar registrų (pavyzdžiui, tokios informacijos ir duomenų tikrinimo nereikalaujama kliento parašu).

Lietuvos bankas planuoja rinkti informaciją iš finansų rinkos dalyvių apie verslo santykių nutraukimą ar atsisakymą užmegzti verslo santykius dėl rizikos vengimo, kad būtų apribota vengimo rizika (t. y. sprendimo neužmegzti verslo santykių ar juos nutraukti) tikimybė. atimti iš kliento galimybę naudotis mokėjimo paslaugomis, tyčiotis ir pan.). Šiuo metu tai daryti privalo tik tie bankai, kurie nutraukė arba atsisakė pradėti verslo santykius su elektroninių pinigų įstaigomis ir mokėjimo įstaigomis.
Originalus straipsnis